Istorijos uzduotys online dating Webcamesex free

Posted by / 26-Sep-2019 22:36

Šiuolaikiniai žmonės dažniausiai užtikrintai priskiria save ir savo protėvius atitinkamoms tautoms pagal gimimą.

Tautybė, mūsų supratimu, amžina ir paveldima: mes gimstame ir gyvename iš prigimties rusai, lenkai, vokiečiai, prancūzai ir t.t., ir tokie pat buvo mūsų protėviai, bent jau pagal vieną giminės liniją, kiek atsekame pagal savo genealogiją. Šis „imanentiškumas“ – vienas iš įdomiausių „tautos“ fenomeno bruožų, kuris dar prieš 500 metų neegzistavo.Žodis , lotyniškai reiškiantis „gimimas“, iš pradžių reiškė „gentis, liaudis“.

Sutartiniai „Naujieji laikai“ (kartais dar vadinami „modernas, „moderno epocha“) įvairiose istoriografijose datuojami skirtingai. Šiuo laiku Europoje vyko daug intelektualinių proveržių.

Apatinė jų riba brėžiama nuo Konstantinopolio kritimo (1453 m.) iki Šlovingosios revoliucijos (1688 m.) Britanijoje, o viršutinioji riba – nuo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) iki Pirmojo Pasaulinio karo (1914 m.). Reformacija, „mokslo revoliucija“, pirmoji Pramonės revoliucija, pirmosios garo mašinos – tai tik keli svarbiausi žmonijos intelektinės revoliucijos įvykiai.

Tačiau ir lotynų kalba kuo puikiausiai buvo naudojama žemiesiems žanrams – pavyzdžiui, jau žinoma mums vagantų poezija.

Buvo populiari ir „makaroninė poezija“ – liaudies kalbų mišinys su lotynų, parodijavusi iki galo neišsimokslinusių daktarų ir juristų bandymus kalbėti lotyniškai.

Atgimimo epochoje santykis su liaudies kalbomis ėmė kisti.

XIV amžiaus italų humanistai Date Aligjeris, Frančesko Petrarka, Džovanis Bokačio, ėmė kurti literatūrą italų kalba, tuo pačiu rašydami ir lotynų. Lotyniška literatūra didžiąja dalimi liko religinė ir mokslinė, o pasaulietinė buvo leidžiama liaudies kalbomis. viduryje lotynų kalba ėmė trauktis ir iš mokslinės literatūros. rašė jau angliškai, ir pirmasis pasaulyje mokslo žurnalas „Philosophical Transactions of the Royal Society“ pradėtas leisti 1665 m. Tie mokslininkai, kurie vis dar rašė lotyniškai, darė tai vis labiau dėl to, kad juos perskaitytų kolegos kituose kraštuose, ir vis mažiau iš pagarbos buvusiai „šventajai kalbai“.susirinkimas prakeikė humanisto Johno Wycliffo anglišką vertimą (1383 m.), kuriuo naudojosi eretikai lolardai, o 1297 m.Biblijos vertimas į prancūzų kalbą buvo „istorinė biblija“, aiškinamasis tekstas su ištraukomis ir ekskursais į pasaulietinę istoriją.Tačiau Viduramžių epochos Europos gyventojai save identifikavo kitaip.Jie mąstė apie save visų pirma kaip apie tam tikros religinės bendruomenė narius – arba krikščionių, arba musulmonų, arba judėjų.

istorijos uzduotys online dating-51istorijos uzduotys online dating-80istorijos uzduotys online dating-44

Vėlyvaisiais viduramžiais svarbi kanoninės teisės norma buvo į „Dekretalijas“ įtrauktas popiežiaus Inocento III laiškas Metzo vyskupui prieš valdensų erezijas (apie 1215 m.), kuriame nepritariama Biblijos vertimui į kitas kalbas.